BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

you should’ve never lied

2017-05-05 parašė lux

ir vėl, gyvenam savo gyvenimus momentais
tie reti momentai, kai tenka sustoti ir pasiimti juos kartu su savimi, surišant juos visus į vieną gumulą ir bandant padaryti iš jų istoriją. Nors iškart jauti, kaip viskas tolsta. taip?

Galbūt skambės kvailai, tačiau turiu mūsų nuotrauką, kurią laikau dėžutėje, kartu su sapnų gaudykle. Galiu pasakyti, kad po tiek laiko, nuotrauka man atrodo realesnė, negu mes, esantys joje. Bet man tai patinka - tai mano pasaulio versija, kurią galiu turėti su savimi kad ir kur būčiau. Plokščias, paprastas ir nesikeičiantis pasaulis, telpantis į keturis kampus, su šiek tiek daugiau šviesos ir ryškesnėmis spalvomis. Ir visais aspektais, kuriuos galima kontroliuoti.

Dalis manęs žino, jog negaliu to pasiimti su savimi. Bet juk dėl to nenustoji stengtis? Kas jeigu būčiau pasilikęs ilgiau? kas, jeigu mums nebūtų reikėję išeiti? Pažiūrėk dar vieną kartą. Paskutinį kartą. Kad po daugelio metų galėtum viską išgyventi.

Bet galbūt ir tada galvosi
“Taip. Tau reikėjo ten būti.”

Rodyk draugams

fight the feeling

2017-04-10 parašė lux

šį kartą rašau, žodžiai byra kažkur iš mano balso stygų, ne kaip visada. Ne iš ilgai kauptų minčių, išvedžiojimų, pritempimų ir kitų mano esybės pagrindų.

Šiandien ėjau pro mokyklą, pro savo skausmus ir džiaugsmus, laimes ir nelaimes. iš tikrųjų, vienu metu buvau beveik įsitikinęs, kad aš vis dar einu į mokyklą, jog nuo jos baigimo nepraėjo daugiau nei pusantrų metų. Ir dar žymiai daugiau nuo visų prisiminimų, kurie mane jaudino. Dažnai žmonės stebisi, jeigu pasakau, jog norėčiau grįžti į mokyklą, nes juk daugumai tai buvo kančia. O aš be mokyklos nebūčiau patyręs nieko, nebūčiau savęs bash’inęs šimtus kartų dėl visų savo naivių sprendimų ir nebūčiau, kur esu dabar. Nebūčiau ta pati asmenybė, ir galbūt visa tai būtų puiku, tačiau tai tik dar vienas, abejotinas “gal”

ir nežinau, kodėl aukštinu būtent tą laikotarpį, nežinau kodėl vis prisimenu tave. Po galais, aš juk iki tavęs buvau jausmų nepaliestas vaikas, be žalio supratimo. Ir tai, kas darosi man, atrodė, jog tai tėra filmų sukurtas burbulas, kažkokia butaforija. Aš jau seniai užkasiau kirvį ir sudėjau ginklus, tačiau niekada nesupratau ir nesuprasiu, kodėl viskas nutrūko. Visus, visus principus paleidus vėjais, aš pridėjęs ranką prie širdies sakau, jog viskas galėjo būti ir kitaip. Ir nesakau, kad kažkas dėl to kaltas. Ir kad ir kaip nemėgstu tiesiogiai reikšti emocijų žodžiais, žinok, kad man skaudu

https://www.youtube.com/watch?v=J_8xCOSekog

Rodyk draugams

tikros spalvos

2017-03-10 parašė lux

Man patinka galvoti kad tiek daug visko gali atsitikti, bet neatsitinka, tiek daug visko gali būti, bet nėra. Tai, ko nėra, svarbiau, už tai, kas yra, o tai, ko žmogus neturi arba tai, kuo jis netapo, tiksliau parodo, koks jis iš tikrųjų yra.

O ji padalijo. Padalijo mane į prieš tai buvusį ir į tą, kuris prasidėjau, vos ją pamatęs.
Neatsimenu, kada taip norėjau ką nors paliesti. Bet bijojau, kad jei ją paliesiu, sprogs širdis arba įvyks dar didesnė katastrofa, gal net nukris lėktuvas. Negerai, jei dėl mano norų žūtų žmonės.

Todėl sėdėjau nejudėdamas ir nieko neliečiau. Juk negalima visko, kas be tavęs tampa beprasmiai visa laiką nešiotis su savimi.

Rodyk draugams

?

2017-02-26 parašė lux

išlaisvinantis veiksmas yra tas, kurio metu pamatome, jog tai, ko taip trokštame, gali egzistuoti ir skausmo neskatinančiuose charakteriuose,kuriuos visados buvome įpratę tapatinti. Praeities saldumas ir mieli žodžiai nėra paslėptos įsipareigojimo prasmės. Mūsų mintys plaukioja kaip mažos valtelės, nešiojamos po jausmų jūras.

Reikia pripažinti,jog būti nusivylusiu ir apleistu kitų yra įdomiai patenkinantis jausmas. Visgi, tai yra viena iš saugiausių pozicijų, kokios gali būti, emocine prasme

Rodyk draugams

2013.04.22

2017-02-23 parašė lux

“..Sunkiausia yra suvokt, kad laikas bėga. Laikas bėga, niekas nestovi vietoj ir tenka pačiam judėt. Kadangi rutina persmelkusi mano gyvenimą iš pagrindų, su laiku pasiduodu. Bent trumpam. Kol vėl surandu jėgų keltis, vėl daryti kažką, kad tik diena būtų įvairesnė, kad mintyse pasakytum sau ‘o, šiandien nuveikiau kažką tikrai naudingo’. Tas naudingas dalykas paskutiniu metu tėra pokalbis su tavim, kuris dažniausiai mane veikia kaip raminamieji ar koks stipresnis antidepresantas. Nemažai prisiminimų turiu, susijusių su tavimi. Iš tikrųjų, jeigu kas paklaus, ką prisimenu iš paauglystės, galiu garantuoti, kad pirmas dalykas, kuris šaus į galvą, bus tavo vardas.”

https://www.youtube.com/watch?v=U9PVGYf_haE

Rodyk draugams

Preciso me encontrar

2017-02-22 parašė lux

aš ir tu, mes daug kartų tiesiog nesusitikom
galbūt mūsų keliai susikirto vieną ar kitą kartą internete
ar einant gatve
mes gyvenome tame pačiame mieste beveik visą savo gyvenimą
tačiau dėl labai mažos galimybės
visados prasilenkdavom
šis pasaulis didelis. taigi.

mūsų dienos buvo užpildytos šansais
kurie dėl milijonų mažų priežasčių visad pranykdavo
mes,nepasinaudodavome užuominomis
ir būdami susieti viskuo
išskyrus laiku ir vieta.

metų metus mūsų istorija vyko paralelinėje visatoje
suderinta kitame pasaulio krašte
neturėdami net idėjos, jog tai vyksta. dabar.
jeigu dvi linijos yra lygiagrečios
vadinasi jos niekada nesusikerta

sunku negalvoti, kur dabar esi
tolstant nuo manęs mažu pagreičiu, paralelinėje visatoje
sunku prabėgomis nepažiūrėti į praeivius gatvėje
ir galvoti kokį gyvenimą turėjome dalintis
jeigu viskas būtų buvę kitaip
ir kol tolstame
pajaučiu skausmą dėl trūkstamo ryšio
nepaliekant nieko, tik aidą
kažko, kas galėjo būti

niekada nežinai, kiek dalykų turėjo atsitikti būtent taip
kad sutiktum mane
ir tikrai nežinai to, kaip lengvai likimas galėjo lengvai paliesti ir pakeisti visą kursą
sutinkant kitą žmogų, kurį būtum vadinus sielos draugu
ir galbūt vis tiek sakytum savo draugams - Taip ir turėjo atsitikti!
taip, lyg žinotum, jog jūsų keliai tikrai kažkada susikirs

arba pažvelgtum atgal pro petį ir pagalvotum
tai - nieko asmeniško. Tik sutapimas.

Rodyk draugams

crave

2017-02-08 parašė lux

Stoviu, linguoju. Linguoju, žiūriu pro langą, bandau prisiminti, kur dabar turėčiau būti, nes šiuo metu atmintis išvykusi atostogų.

Atsisakiau daug dalykų, kurių dėka mintys ir veiksmai nebekooperuoja. Nemėgstu nevaldyti situacijos, nemėgstu nevaldyti savęs.

Iš esmės, viskas yra gerai. Emociškai stipresnis turbūt nebuvau niekados savo gyvenime. Visados tikėjau, jog kuo mažiau mano aplinka žinos apie mano mintyse vykstančius perversmus, tuo laimingesnis būsiu. Tikėjau ir tuo, jog aš noriu būti vienas. Pragyvenus 7 mėnesius vienam, apribojant savo dienos žodžių limitą iki minimalaus, pradėjau jausti tuštumą, kurios nesugebėjau užpildyti vienas.
Integracija į visuomenę dažnai būna sudėtinga, tačiau žinant trumpesnį kelią, viskas vyksta sklandžiai. Iš tiesų, man nerūpėjo, kas ir kaip. Tiesiog norėjau būti dalis kažko, kas nebūtų mano minčių kūrinys.
Kai supranti save ir nebandai pakeisti to, kas esi, tampi laimingu. Tik šį kartą - tikrai.

https://www.youtube.com/watch?v=MDxXUqM90kE

Rodyk draugams

best friend

2016-11-30 parašė lux

ir vėl aš. Ir vėl nuleidžiu savo keistus psichologinius toksinus, kurie kaupiasi kaip pūliai per ilgą laiką. Socialinis neprievalgis. Suvalgius visą bufetą trumpų, bereikšmių pokalbių, aš vis dar noriu valgyti.
Todėl kartais ir norisi stabdyt laiką. Jaučiuosi kaip akmenukas nešamas srovės, stengiantis sugriebt viską, kas pakliūna, kad tik sustočiau, kai tuo tarpu visi kiti nešami srovės man tyliai šnabžda “viskas gerai, paleisk, tiesiog paleisk”.

O dabar, jausdamas švelnią upės tėkmę atsiradau savanoje, kur viską turiu daryti pats, kad išgyvenčiau, nes nesu vilčių ir iliuzijų terariume, kurį susikūriau per visą gyvenimą ir stengdamasis jo nesudaužyt, kol nekilo gaisras ar koks kitas pavojus.

vibes

Rodyk draugams

☑ prisiminti mane

2016-11-11 parašė lux

susigrūdu ausines ir einu. einu ir einu ir einu. suku ratus, stengiuosi peršokti balas.
žmonės eina pagal muziką, mašinos lekia mušdamos į taktą, o lapai skraido kaip tobuliausias staccato. Kadangi alkoholis neturėjo progos praskalauti mano kepenų per pastaruosius du mėnesius, o cigaretės dingo taip pat nepastebimai, kaip tu, tenkinuosi pasauliu. svaiginuosi nušalusiais pirštais arba verdančiu dušu ir atbukusiom nervų galūnėmis. Pasaka.

neturiu nuomonės apie tai, kas įvyko, nes kiekvieną kartą iššukavęs savo mintis, pakeičiu poziciją. Tu nesi kalta dėl to, nesu kaltas ir aš. nesigailiu nieko. pridėjęs ranką prie širdies galiu tai pakartoti, nes esu dėkingas - aš buvau laimingas, laimingas esu supratęs, kad laimė yra labai sunkiai pasiekiamas dalykas ir kiek kartų įstrigo mano ranka, norint ištraukti visus saldainius iš stiklainio. Juk aš geras, kai man paranku, ar ne?

2015.05.13
Ar tu tiesiog kabiniesi nagais į tai, kas kadaise tau buvo brangu, nors dabar tai neatrodo taip vertinga ar būtina?  Nemanau, kad tavo elgesys ar sprendimai yra neapgalvoti. Net jeigu ir šneki apie prastus pasirinkimus. Pasirinkimai yra pasirinkimai. Žinai, kad jie nėra priimami be dvejonės.

I finally worked it out

Rodyk draugams

momentas

2016-09-28 parašė lux

kai pokalbis tampa realus ir gyvas, kas įvyksta kai vilties kibirkštis patrumpina grandinę, kurią slepiame po ironijos sluoksniais, trumpam įžeminant emocinę statinę išraišką, susigulėjusią per metus dėl trinties su liūdnu pasauliu.

mechatronikos įtaisų ir trečiadienio sintezė. valio.

Rodyk draugams