BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

fight the feeling

šį kartą rašau, žodžiai byra kažkur iš mano balso stygų, ne kaip visada. Ne iš ilgai kauptų minčių, išvedžiojimų, pritempimų ir kitų mano esybės pagrindų.

Šiandien ėjau pro mokyklą, pro savo skausmus ir džiaugsmus, laimes ir nelaimes. iš tikrųjų, vienu metu buvau beveik įsitikinęs, kad aš vis dar einu į mokyklą, jog nuo jos baigimo nepraėjo daugiau nei pusantrų metų. Ir dar žymiai daugiau nuo visų prisiminimų, kurie mane jaudino. Dažnai žmonės stebisi, jeigu pasakau, jog norėčiau grįžti į mokyklą, nes juk daugumai tai buvo kančia. O aš be mokyklos nebūčiau patyręs nieko, nebūčiau savęs bash’inęs šimtus kartų dėl visų savo naivių sprendimų ir nebūčiau, kur esu dabar. Nebūčiau ta pati asmenybė, ir galbūt visa tai būtų puiku, tačiau tai tik dar vienas, abejotinas “gal”

ir nežinau, kodėl aukštinu būtent tą laikotarpį, nežinau kodėl vis prisimenu tave. Po galais, aš juk iki tavęs buvau jausmų nepaliestas vaikas, be žalio supratimo. Ir tai, kas darosi man, atrodė, jog tai tėra filmų sukurtas burbulas, kažkokia butaforija. Aš jau seniai užkasiau kirvį ir sudėjau ginklus, tačiau niekada nesupratau ir nesuprasiu, kodėl viskas nutrūko. Visus, visus principus paleidus vėjais, aš pridėjęs ranką prie širdies sakau, jog viskas galėjo būti ir kitaip. Ir nesakau, kad kažkas dėl to kaltas. Ir kad ir kaip nemėgstu tiesiogiai reikšti emocijų žodžiais, žinok, kad man skaudu

https://www.youtube.com/watch?v=J_8xCOSekog

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą