BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

momentas

2016-09-28 parašė lux

kai pokalbis tampa realus ir gyvas, kas įvyksta kai vilties kibirkštis patrumpina grandinę, kurią slepiame po ironijos sluoksniais, trumpam įžeminant emocinę statinę išraišką, susigulėjusią per metus dėl trinties su liūdnu pasauliu.

mechatronikos įtaisų ir trečiadienio sintezė. valio.

Rodyk draugams

kinetosis

2016-09-05 parašė lux

šiandien, kaip ir visados, buvau izoliuotas savo minčių kajutėje, su mažu langeliu į vandenyną, į tolį. kaip gera įkristi į komfortą, sunerti delnus ir susidėti juos už galvos, lengvai atsilošiant ant kėdės ir užkeliant kojas ant stalo. gera žinoti, jog nieko daugiau nereikia, o ir matyti daugiau nieko nesinori, nes reiktų klausyti ir kalbėti, kas visiškai nebevilioja. gera žinoti ir tai, kad tiems, kas be to negali gyventi, ieško atpirkimo ožių pateisinti savo pačių nuodėmėms. tuo tarpu aš su jomis susitaikiau ir laikau jas pirmame stalčiuje ir šypsausi, kažkam jas priminus. man juk neskauda, ne gėda, o tik juokinga. juk užspaustas į kampą žvėris tampa neprognozuojamas ir puola patį artimiausią kūną

tai mano drobė, mieloji
nutapysiu ją kaip tik geidžia mano širdis. joje nebus nei gero, nei blogo.

Rodyk draugams

SUNDAY SCHOOL

2016-08-25 parašė lux

kelionė į nostalgijos skausmus ir prisiminimus, kurių nebeišgyvensi
Kuo mažiau esame naivūs, tuo labiau suprantame, kiek praradome
Praeitis nėra ateities priešingybė
Ji turi atskira egzistenciją, į kurią visad galime pažvelgti, tačiau niekados negalime pilnai suprasti

Dienos, kada patyrėme emocijas pirmą kartą
Dienos, kada jautėme laimę arba apgailestavimą
Dienos, gyvenant per savo jaunatvė, to nesuprantant

visa tai jau praeityje ir kartais norisi tiesiog neegzistuoti
išsaugoti praeitį, kuri tuomet buvo vaikystė visada laukianti būti užpildyta reikšmingų prisiminimų vietoje šlykščių tiesų, kuriomis gyvename

This is depressing as fuck.

Rodyk draugams

“skambus, įkvepiantis pavadinimas”

2016-08-18 parašė lux

ketvirtadienis.
išsekimo būsena įkvėpta bejausmio smurto akto
verčianti persvarstyti pasaulio vaizdą
patikrinti savo įsitikinimų užtvarus
panaikinti grobikiškas,senas tiesas
užauginti daugiametį gėrį, kuris buvo palaidotas šešios pėdos po žeme
prieš suprantant ir įšokant į visą sumaištį lyg sena kaliausė
kurios siūlės jau ardosi, tačiau ji yra bejėgė kažką padaryti
todėl lieka stovėti ir žiūrėti

Rodyk draugams

wrong victory

2016-08-07 parašė lux

sapnai - užuovėja, ypatingai tada, kai jų negali atskirti nuo realybės
mėgstu sapnuoti
dažnai ir ryškiai, taip pat kaip šiandien, nevalingai juokdamasis iš savęs pačio ir žinoma, tavo sarkastiškas pritarimas
tobulas duetas
inside jokes with a little pepper and salt
it never gets better.
o jeigu kartais atrodo, jog pamiršti kaip šaltis perbėgdavo per nugarą, delnai prakaituodavo ir kojos drebėdavo, gerklėje kaupėsi gniužulas, o galva svaigo.. Tas pats sapnas sugrįžta su dvigubai stipresniu dvelksmu ir mumis, sėdinčiais Pierre Gagnaire, paskendus cigarečių dūmuose ir pilnoje blanc de blancs taurėje

Bet apie tai kada nors vėliau
Dabar valau kraują nuo nubrozdintų kelių ir šypsausi
Žinau, kad norėtum tai išgirst.

Rodyk draugams

svarbiausi dalykai nėra parašyti knygose

2016-07-14 parašė lux

Jeigu aš būčiau stovėjęs prieš tave ir žiūrėjęs į tavo akis nuo pat pradžios
šnekėjęs su tavimi
ir buvęs visiškai atviras

Jeigu nesidalini kažkieno skausmu, tu negali jų suprasti
Ar dabar supranti dalelę  mano skausmo?
Bet tik dėl to, kad nesupranti manęs, tai nereiškia, jog sutarti mums neįmanoma

Bet aš suklydau ir šnekant su tavimi dabar, štai dabar, tai nepakeis žalos, kuri jau buvo padaryta
Štai dėl ko aš tiesiog norėjau parodyti tiesą
Bent mažytę
Nes nesvarbu ką nuspręsi nuo čia ir dabar
Tau nereikės man atleisti
aš tave mylėsiu

Rodyk draugams

When it’s time to go

2016-06-02 parašė lux

Matai, akivaizdu, kad negali suvaidinti savo rolės
niekada neturėjau siekti tavęs
tokia nepasitikinti begalvodama apie mane ir šita kelionė į abejones ,su mintimi, kad matai kiaurai mane lyg per kokį polikarbonatą palieka man vieną galimybę..
.. Išnaudoti šią dvejonę

galvoji, kad aš dar vienas prisiminimas, kad aš vis dar siekiu
bet aš tiesiog per daug rūpinuosi savimi
Juk koks yra gyvenimas be keleto tiesių linijų kreivėje?

Rodyk draugams

niekas, niekur

2016-05-31 parašė lux

kelios monetos mano kišenėj
keli eurai mano piniginėj
viskas puiku.

Negirdėjau mėnesius nieko apie tave,
labai įdomu nuo ko gi tu bėgi
ir ar galėtume viską iššnekėti

Sėdėti lovoje
žiūrėti pro užuolaidas
vienintelis dalykas, kurį žinau

Metas užaugti
dirbti tikrą darbą
5:35 autobuso stotelėje
viskas paprasta ir akivaizdu,kad užkopti į viršų nėra sunku
ir nusišypsojus materialumui kiekvieną naktį klausinėsi savo gyvenimo
kol žiūrėsi į lubas
be jokių  jausmų

O aš buvau nuostabus.
Dabar turiu ofisą ir ginklą stalčiuje.
viskas puiku

Rodyk draugams

treat her better boy

2016-05-26 parašė lux

Jaučiuosi keistai. Tai nėra naujiena, niekada nebuvo, niekada nebus. Visada norėjau trenkti durimis, uždaryti visus langus ir su vienu giliu iškvėpimu užbaigti viską. Bet lūkesčiai užpildydavo mano širdį. Faktas, kad pažinojai žmogų tik “iš kelių pusių” ir užpildei spragas savo vaizduote, sukeldamas didelius lūkesčius.. Trikdo. Ir tuomet net mažos detalės kaip galvos pasukimas ar eisena pradeda užkliūti. Kai mes kažką mylime, susikuriame jų vaizdą galvoje ir kuo labiau norime būti su žmogumi,tuo dažniau statome juos ant pjedestalo ir užpildome spragas mūsų sukurtu tobulumu. Galbūt realybė nėra baisi, ir galbūt viskas yra puiku. Bet šokas tarp lūkesčių ir realybės kartais būna šiek tiek per didelis mūsų protui apimti.

Ėjo sekundės,valandos,paros,savaitės,mėnesiai,metai.. Aš likau stovėti ten pat, ten pat, kur niekada negalvojau likti.

Ir net kai ji sako kad ji neprarado tavo pasitikėjimo pasidaro lengva šnekėti.Kai kažkas, ką myli visa širdimi, tave prisimena, bet jaučia apatiją. Tikrai lengva. Nes kai neturi ko prarasti, tada mažiausiai skauda

must be another one

Rodyk draugams

alibi

2016-05-18 parašė lux

Kadangi išvalei mano sielą ir padėjai ją vitrinoje kaip kokį trofėjų, šiandien aš sėdžiu susikėlęs kojas ant stalo ir žiūriu į termometrą. 14,2C ir aš, drebantis, mąstau kuria ranka šiandien persmelks cigarečių kvapas, laikrodžiui nespėjus išmušti dvylikos.
Viskas kaip ir sustyguota, belieka laikytis plano. Čia ir įsivelia klaida, kadangi kur baigiasi mano teritorija, prasideda tavoji ir laviruoti aš nesugebu. Pirmadienį einu pasieniu ir tik žiūriu pro plyšius, nes žinau, kad prisilietus nusvilsiu pirštus, o penktadienį einant pro šią sieną aš net neatsisuksiu - apsiginkluosiu ir šausiu, jeigu pamatysiu kažką, kas kels grėsme. Netgi save patį. Juk grėsmė gali kilti ir viduje

No one will have to know

Rodyk draugams